Keraminiai blokai – natūralus mineralinis, ekologiškai švarus produktas, gautas naudojant natūralias žaliavas ir    paprastą gamybos technologiją.
Žaliavų pagrindas molis – įvairių mineralų (kaolinito, montmorilonito, hidrožėručių, nontronito) ir kristalinių uolienų irimo produktas, kasamas 3-11 m žemės gylyje. Drėkinant molį vandeniu, jis virsta plastiška molio tešla, iš kurios formuojami įvairūs gaminiai. Džiovinant kietėja, kaitinant iki 700 oC netenka kristalinio vandens ir praranda savo plastiškumą. Degant 950 oC temperatūroje (kuras – medžio pjuvenos) vyksta sudėtingi cheminiai-mineraloginiai medžiagos pakitimai: kai kurios molio sudedamosios dalys pradeda lydytis, skystoji dalis „suriša“ atskirus grūdelius ir viskas sutvirtėja, tankėja ir sumažėja tūris. Struktūros pagerinimui naudojami priedai: natūralus smėlis, sumaltos gaminių duženos, medžio pjuvenos arba durpės. Smėlis nesilydo, tik sumažina gaminių susitraukimą, sudarydamas keraminės masės karkasą. Medžio  pjuvenos arba durpės išdega, palikdamos oro pūsleles – mikroporas, todėl keraminės masės struktūra yra visiškai artima medienos struktūrai. Medis – žemė (molis, smėlis) – vanduo – oras – gamtiniai šaltiniai, savaime patvirtinantys ir produkto ekologiškumą.
Pagaminto keraminio bloko „Kerapor“ konstrukcija suskaido medžiagą į daugybę sluoksnių, porų, pertvarėlių ir sienelių, o ramus oras tuštumose ir porose –geriausias ir sveikiausias šilumos laikytojas. Sveikas namas skaitomas tas, kurio sienos akumuliuoja šilumą, t. y. vyksta natūralus vėdinimas per poringą sienų medžiagą. Tokius namus, artėjant žiemai, galima pradėti šildyti 2 savaitėm vėliau, o pavasarį šildymo sezoną užbaigti 2 savaitėm anksčiau, nes keraminių blokų mūras yra inertinė medžiaga.
Keraminių blokų mūras palankiai veikia žmogaus organizmą, garantuoja gyventojams sveiką aplinką, harmoningai įsilieja į jų gyvenimą, tarsi priartindamas statinius prie natūralios gamtos ir neišskiria žmogaus organizmui jokių pavojingų medžiagų.  

Nuo 1998 metų gaminama produkcija yra sertifikuojama statybos produkcijos sertifikavimo centre ir nuo to laiko turi atitikties sertifikatus, liudijančius, kad keraminiai sienų blokai ir pertvarų blokai atitinka Lietuvoje galiojančius normatyvinius dokumentus.

GAMINIŲ YPATUMAI

Tūrio svoris

Keraminiai blokai gaminami iš molio, smėlio, šamoto (maltų duženų) ir organinių priedų (pjuvenų, durpių, anglies), ir degami 880 oC temperatūroje. Priedai išdega, palikdami tuštumas (poras), kurios gaminį palengvina. Tokios keraminės masės (šukės) tankis yra 1100 kg/m3, (be priedų – daugiau kaip 1500 kg/m3).
Išnaudojant gerai perdirbto molio ypatumus, keraminiai blokai gaminami  tuštymėti, t. y. turintys daug kiaurymių, išlaikant tam tikrą pusiausvyrą tarp keraminės sienelės storio ir kiaurymių skaičiaus. Esant mažesniam sienelės storiui ir daugiau oro tarpų, gaminys greičiau išdega, pasidaro lengvesnis. Blokų tuštymėtumas siekia 42 proc. Tai reiškia, kad keraminis blokas susideda iš 42 proc. oro ir 58 proc. keraminės masės. Įvertinus dar ir porėtumą galima teigti, kad šiuolaikinio bloko tūryje yra tik pusė keramikos. Taigi, bloko tūrio svoris (tankis) yra 900-950 kg/m3. Kuo lengvesnis blokas, tuo jis efektyvesnis, racionaliau išnaudojamas transportas, lengviau dirbti statyboje, mažėja sienų apkrovimas, didėja jo šilumos varža.

Į puslapio viršų

Stambumas, forma ir sujungimas

Blokai “Keraporas” stambūs ir mūre pakeičia 4-7 paprastas skylėtas plytas. Didelių matmenų blokų mūras turi žymiai mažiau mūrijimo siūlių. Siūlės yra šalčio tiltai, nes  skiedinys daug laidesnis negu pats blokas.
Vertikaliai blokai sujungiami juose suformuotomis įlaidomis ir iškilimais (rievėmis), nenaudojant skiedinio. Todėl jo sunaudojama iki 30 proc. mažiau. Be to,  padidėja darbų sparta, pagerėja viso mūro šiluminės ir drėgminės savybės. Maži išoriniai tarpeliai blokų sujungimo vietose užsandarinami mūro tinkavimo metu. Įvertinant visus minėtus privalumus, blokų matmenys ateityje bus didinami. Bloko aukštis yra 18,8 cm ir 23,8 cm (europinis), storiai 17,5; 20; 25; 30; 40 cm. Siauresniems blokams gali būti taikomas siauresnis pamatas. Pagal veikiantį standartą LST 1270-92 matmenų nukrypimai yra: ilgiui + 10 mm ir -5 mm, storiui ± 5 mm, aukščiui ± 3 mm.
Prie stambių blokų komplektuojami mažesni (kartotiniai), t. y. pusiniai, tam, kad būtų galima teisingai išmūryti kampus ir  angas.

Į puslapio viršų

Šilumos varža ir akumuliacija

Aukšti šiandieniniai reikalavimai, keliami sienos šilumos izoliacijai, nusako tam tikras sąlygas keraminiam blokui, kaip pagrindinei sienos konstrukcijos daliai. Blokas “Kerapor” ne tik konstrukcinis, bet ir termoizoliacinis gaminys. Jo šilumos varža priklauso nuo tūrio svorio, kurį lemia gaminio tuštymėtumas ir keraminės masės porėtumas. Gerinant bloko šilumos varžą, yra svarbu tinkamas tuštumų išdėstymas. Jų išdėstymo kryptis orientuota statmenai šilumos srautui, praeinančiam per keraminių blokų mūrą. Tuomet šilumos srauto kelias tarp vidinio ir išorinio bloko paviršiaus žymiai ilgesnis ir šilumos perdavimas per bloką sumažėja. Vidutinis bloko šilumos laidumas λ yra apie 0,19 W/mK, paprastos pilnavidurės plytos  0,81 W/mK. (λ - dydis, kuris charakterizuoja medžiagos sugebėjimą paskirstyti šilumą, t. y. perduoti, cirkuliuoti, išspinduliuoti). Bloko šilumos varža R yra nuo 0,66 m² K/W iki 2,32 m² K/W, priklausomai nuo jo storio sienoje. (R= d/λ, kur d- medžiagos storis).
 

Šilumos laidumą λ blogina medžiagos drėgnumas. Naudojant statybines medžiagas antžeminėje statyboje, poringų sausų medžiagų nebūna, todėl šiluminę izoliaciją be drėgmės vertinti  negalima. Keraminės mūro sienos eksploatacinis drėgnis yra apie 1 proc.
Norint išlaikyti mūrui paskaičiuotą šiluminės varžos rezultatą, reikia vengti nukrypimų nuo  technologinių normų mūrijant:
•  neviršyti 12 mm siūlės storio;
•  teisingai ir tiksliai sujungti blokus įlaidomis (rievėmis), juos gerai suglaudžiant ir nenaudojant skiedinio;
•  naudoti skiedinį, kurio šilumos laidumo vertė geresnė, išlaikant atsparumo reikalavimus;
•  nenaudoti skysto skiedinio, kurio didelė dalis nuteka į bloko kiaurymes ir užpildo jas, sumažindamas bloko šilumos savybes;
•  vengti kombinacijų su paprastomis plytomis (ypač pilnavidurėmis), nes jų šiluminė varža yra  žemesnė, ypač kirtimosi vietose: kampuose, išorinės sienos sandūroje su vidine siena, ties parapetu, langais;
•  tinkamai panaudoti sąramas virš langų, teisingai prijungti perdengimų konstrukcijas;
•  blokus sandėliuoti ir saugoti nuo per didelės drėgmės, perdžiūvimo ar apšalimo.

Siekiant geresnių mūro sienos šilumos izoliacijos savybių reikia nepamiršti, kad name šilumos nuostoliai labai priklauso nuo langų, durų kokybės, perdangų ir išorinių konstrukcijų, klimatinių sąlygų ir nuo gyventojų rūpinimosi šildymo sistema. Per daug gerai apšiltinus namo išorę, susiduriama su higieniniu reikalavimu – pakeisti orą viduje, įrengiant brangią oro apykaitos sistemą.
Reikia įvertinti didelę blokų šilumos akumuliaciją. Mūras yra inertinė medžiaga, dėl kurios mūrinės sienos ilgai šyla, bet vėliau, net išjungus šildymą, išskiria sukauptą energiją. Tokio tipo sienos priimtinos žmogui, kurio pastate yra centrinė šildymo sistema, arba visose patalpose žiemos metu palaikoma vienoda temperatūra. Vasarą keraminės sienos sugeria dalį į vidų ateinančios šilumos, o šaltesnės nakties metu šilumą atiduoda. Taip išlyginami temperatūros svyravimai.

Į puslapio viršų

Tvirtumas

Nuo bloko tvirtumo priklauso viso statinio konstrukcijos savybės: atsparumas, stabilumas, ilgaamžiškumas, matmenų pastovumas. Keraminį bloką galima vadinti „daugiakovininku“, kuris gal ir nenugali atskirose rungtyse, bet galutiniame rezultate yra vienas iš geriausių tarp statybinių medžiagų. Blokų mūras gerai sulaiko triukšmą, yra nedegus ir padidina viso pastato atsparumą, o masyvios sienos suteikia saugumo jausmą. Atsparus cheminiams ir biologiniams poveikiams, neišskiria jokių pavojingų medžiagų. Radiacijos saugos centro nustatyta, kad žaliavose ir gaminiuose gamtinių radionuklidų išskiria mažiau nei reikalauja higienos normos. Keraminiai blokai gaminami 7,5 ir 10,0 MPa atsparumo, todėl naudojami laikančioms sienoms mūryti mažaaukštėje statyboje (4 aukštai). Tinka naudoti daugiaaukštėje statyboje, tačiau reikia atlikti norminius skaičiavimus, arba blokus naudoti tik sienos tūrio užpildymui.

Į puslapio viršų

Garso izoliacija ir atsparumas ugniai

Garso izoliacija, t. y. statybinių konstrukcijų savybė dalinai nuslopinti akustinę galią, kuri sklinda oru iš šaltinio kaimyninėje erdvėje. Yra orinis ir smūginis garso nepraeinamumas. Įvertinant bendrą nepraeinamumą statybinėse konstrukcijose ir pastatuose, priklausomai nuo dažnio, yra nustatytos kreivės, pagal kurias galima rasti tam tikrus dydžius. Geresnei garso izoliacijai daugiausiai įtakos turi masė (kuo didesnė, tuo geriau), vienodi tarpai tarp blokų, jų storis, visiškas tarpų užpildymas, tikslus vertikalus sujungimas ir tinko sluoksnio storis. Blokų sienos yra pranašesnės dėl žemesnio paviršinių bangų sklidimo greičio mūru ir didelio slopinimo sklindant išilginėms garso bangoms per perėjimą: blokas – tarpas. Garso sugėrimą (absorbavimą) galima pagerinti užpildant akmens vata tarpą tarp dviejų blokų sienų. Garso nepraeinamumo vertė yra  matuojama decibelais (dB). Bloko “Keraporas” garso izoliacija Rw yra 45-50 dB, priklausomai nuo jo storio ir masės.

Atsparumas ugniai nusako, kaip pastato konstrukcija ar jos elementas gali per nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas ir šilumos izoliacines savybes (arba išlieka vientisas). Priešgaisrinis atsparumas nustatomas specialiose atestuotose laboratorijose, įvertinant šiuos  parametrus:
•  mūro atsparumą arba stabilumą;
•  vientisumą;
•  nekaitinamos pusės temperatūrą arba izoliacines savybes (t. y. sugebėjimą išlaikyti žemesnę temperatūrą kitoje sienos pusėje, kuri nesiliečia su ugnimi, išreikštą minutėmis).
Mūras iš keraminių blokų atitinka A 1 klasę ir yra visai nedegus. Pagal analogus –storiausios sienos (400 mm) ugniai atsparumas yra 240 min.

Sienų mūrijimo eiga

Į puslapio viršų

Sienų mūrijimas

• Prieš pradedant mūryti sieną reikia paruošti nuobliuotą lentą, ant kurios pažymėti blokų aukščio ir ilgio modulius dėl tolimesnės kontrolės. Lentos ilgis turi atitikti būsimos sienos aukštį.
• Patikrinti mūro pamato lygumą. Jeigu pamatas arba perdengimo konstrukcija nelygūs, juos reikia išlyginti skiediniu.
• Ant mūrijimui paruošto paviršiaus uždėti izoliacijos juostą, 150 mm platesnę, negu sienos storis.
• Mūryti reikia esant temperatūrai nuo +5°C iki +30°C, prie žemesnės kaip 5°C temperatūros draudžiama. Mūrijant žiemą, skiediniai turi būti su priedais prieš užšalimą. Be to, skiediniai parenkami tvirtesni.
•  Užbaigus darbą, mūrą reikia apsaugoti nuo peršalimo ir įmirkimo, uždengiant apklotais ar plokštėmis. Statybos metu sunku išvengti kritulių arba saulės kaitros, todėl blokus tenka pridengti arba juos sudrėkinti. Blokuose esančios tuštumos (kiaurymės) ir nestoros sienelės ne tik neįgeria daug drėgmės, bet ir žymiai greičiau išdžiūsta.
• Blokai neturi būti apšalę, apdulkėję, riebaluoti ar kitaip užteršti.
• Pirmiausia blokus kloti ant skiediniu padengtų kampų, išlyginti horizontaliai ir vertikaliai, teisingai juos orientuoti pagal įlaidų išdėstymą. Per sienos ilgį susidariusiam tarpui užpildyti reikia panaudoti pusinius blokus, kuriuos privaloma turėti komplektuojant medžiagas. Jeigu jų nėra, tuomet reikia pjaustyti diskiniais arba grandininiais pjūklais. Atsiradus mažam plyšiui, jį reikia užpildyti termoizoliaciniu skiediniu, kad nesusidarytų šalčio  tiltelis per mūrą. Kapoti blokus nepatartina.
• Sienų kampų išorinėje pusėje blokus sujungti įtempta statybine virve ir toliau kloti pagal virvę ant šviežio skiedinio, gerai suduriant tarpusavyje. Blokai sukimba įlaidomis be skiedinio. Horizontalios siūlės skiedinio sluoksnis klojamas per visą sienos storį, be pertrūkių. Pagal susitarimą su statybos specialistu galima daryti pertraukiamą sluoksnio padengimą, sutaupant skiedinį ir pagerinant mūro šilumos izoliacines savybes. Taip padengti galima būtų ten, kur statinis mūro paskaičiavimas leidžia tai daryti. Geriausia naudoti termoizoliacinius skiedinius, kurie turi geras šilumines savybes ir pakankamai atsparūs gniuždymui.
• Blokų eilę išlyginti guminiu plaktuku per visą ilgį. Nutekėjusį skiedinį nuimti statybine mente. Tam, kad sumažėtų lietaus vandens skverbimasis į sienas, reikia naudoti kokybiškus skiedinius. Skiedinio užpildai turi būti ne stambesni kaip 2 mm. Siūlės tarp blokų nuo fasado pusės turi būti sutankinamos (iki 20 mm gylio).
• Vertikalus plyšys tarp blokų skiediniu nedengiamas. Blokai sujungiami įlaidomis, išvengiant šalčio tiltų.
• Mūrijant trisluoksnę sieną, oro tarpą tarp termoizoliacinės medžiagos ir apdailinio mūro būtina išlaikyti pastovų, ne mažesnį kaip 40 mm. Sienos paviršiai oro tarpe turi būti lygūs. Išlindusį iš siūlių skiedinį reikia pašalinti, nes lietaus vanduo skiedinio tilteliais gali patekti į šilumos izoliaciją. Sienų sluoksniams tarpusavyje sujungti naudoti nuo korozijos apsaugotus metalinius ryšius arba stikloplasčius.
• Mūrijamas skiedinys turi būti tokios konsistencijos, kad nenutekėtų į blokų kiaurymes. Prieš dengiant kitą skiedinio sluoksnį ant mūro reikia sudrėkinti anksčiau paklotų blokų viršutinę dalį, jeigu jie labai perdžiūvę vasaros karščių metu, tenka sudrėkinti visus blokus, esančius pakete.
• Blokų sluoksnius mūryti taip, kad vertikalūs plyšiai šachmatų tvarka persidengtų, ne mažiau kaip 95 mm.
• Mūrijant nuolatos tikrinti, ar teisingai įtempta statybinė virvė. Mūro vertikalumą kontroliuoti gulsčiuku, o sluoksnių aukštį - iš anksto paruošta lenta.
• Blokų mūras mūrijamas pagal 250 mm aukščio modulį, kurį sąlygoja bloko aukštis 238 mm su siūlės tarpo storiu 12 mm. 1 m aukščio sienai reikia sumūryti 4 sluoksnius. Jeigu patalpos aukštis (iki perdengimo) nesutampa su moduliu, tuomet atsiranda  mažesnis ar didesnis tarpas, kurį reikia užpildyti plytų eile, pjaustytais blokais arba užbetonuojant perdangos konstrukcijos uždėjimo vietas.

Į puslapio viršų

Prieš pradedant mūryti pertvarą, reikia:
• Patikrinti pamato lygumą ir uždėti izoliacinę juostą, ją gerokai užleidžiant į šonus.
• Atskirų pertvaros sluoksnių aukštį suderinti su nešančio mūro sluoksniu.
• Prijungiant pertvarą prie nešančios sienos, bloko šoną padengti skiediniu ir priglausti prie sienos. Toliau kiekvienam sekančiam sluoksniui reikia armuoti pertvaros prijungimo vietą prie sienos plokščiu plieniniu ankeriu. Galima ankerį sulenkti stačiu kampu ir įspausti į apatinį pertvaros plyšį, o vertikalią ankerio dalį prisukti varžtu prie prijungiamos sienos. Ankerius galimas iš anksto įtvirtinti nešančios sienos mūrijimo metu, įstatant juos plyšiuose, kur bus prijungiamos pertvaros.
• Tarpas tarp perdangos ir paskutiniojo pertvaros sluoksnio užpildomas skiediniu. Jeigu pertvara yra po perdanga, ilgesne negu 3,5 m, tai tarpas užpildomas susispaudžiančia medžiaga, įvertinant perdangos galimą įlinkį.
• Kitos pertvarų mūrijimo sąlygos yra panašios kaip mūrijant sienas.

Keraminės plytos, kaip patikima statybinė medžiaga, dėl savo gerų savybių jau tūkstančius metų naudojamos visame pasaulyje. Tačiau, taupant energiją, tradiciškai priimtos 51 cm storio plytų mūro išorinės sienos jau neužtenka, norint tenkinti normuojamą šilumos perdavimo koeficiento dydį. Storinti sieną neekonomiška.
Jau prieš daugelį metų išsivysčiusiose užsienio šalyse, kur panašios klimatinės sąlygos, atsisakyta masyvių sienų statybos. Reikiama išorės sienų šiluminė varža pasiekiama, naudojant efektyvias šilumos izoliacijos medžiagas, pavyzdžiui, akmens vatą, putų polistirolą ir kitas. Išorės sienos vidinis sluoksnis dažniausiai mūrijamas iš tuštymėtų keraminių blokų.
Kaip matyti iš užsienio šalių praktikos kad ir Lietuvoje daugiaaukščių namų statyba taip pat labai sumažės, daugiausiai bus statomi 1-2 aukštų namai. Todėl reikia rasti prieinamiausią sienos konstrukciją tokiems namams. Panaudojant turimas plytų gamybos ir naudojimo Lietuvoje tradicijas, siūloma vidinį išorės sienos sluoksnį mūryti iš didesnio porėtumo tuštymėtų keraminių blokų, kurie pakeičia 4-6 skylėtas plytas pagal tūrį. Tai blokai "Kerapor".
Keraminių blokų "Kerapor", kartu ir šių blokų mūro šilumines savybes lemia du veiksniai: Keraminės masės šilumos laidumo ir eksploatavimo drėgmės dydis. Bloko tuštumingumas ir kiaurymių išdėstymas.
1995m. Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijoje, atlikus mokslo-tiriamąjį darbą su blokais, nustatyta, kad porėtos keraminės masės šilumos laidumas, esant eksploatavimo medžiagos drėgnumui, 46 proc. mažesnis už įprastinės keraminės masės šilumos laidumą. Į bloko masę pridėjus 56-58 proc. pjuvenų ( pagal tūrį), kurios degimo proceso metu išdega palikdamos poras, šilumos laidumas eksploatavimo sąlygomis sumažėja iki 0,22 W/mk ( įprastinės plytos 0,81 w/mK). Porėtos keraminės masės bloko struktūra geresnė, negu įprastinės. Svarbu ir tai, kad sumažėja gaminių svoris.
Didelis efektas pasiekiamas, didinant blokų tuštumingumą. Šiuo atveju padidėja ne tik bloko šilumos varža, bet palengvėja gaminys, mažėja žaliavų ir energijos poreikiai. Tuštumingumo poreikis bloko šilumos laidumui didėja, mažėjant pačios keraminės masės laidumui.
Horizontaliose siūlėse visų tipų keraminiai blokai "surišami" mūrijimo skiediniu. Vertikaliose siūlėse šie blokai taip pat gali būti "surišami" skiediniu, kaip ir plytų mūras, tačiau mūrijant blokus, kurie savo galuose turi įlaidas ("dantis"), vertikalias siūles nereikia užpildyti skiediniu. Sutaupoma mūrijimo skiedinio, darbai vyksta gerokai sparčiau.
Blokų, skirtų pastatų išorinių sienų vidiniam sluoksniui ir pertvaroms mūryti, kiaurymės išdėstytos statmena kryptimi praeinančiam šilumos srautui. Taip padidėja blokų mūro šilumos varža, kadangi išvengiama daugelio šalčio tiltelių neigiamos įtakos. To paties bloko šilumos laidumas, kiaurymes išdėstant išilgai srauto, sumažėja apie 30 proc.
Pagal atsparumo šalčiui markę vandeniu prisotinti keraminiai blokai be irimo požymių atlaiko ne mažiau kaip 25 šildymo-šaldymo ciklus. Vandens įgėris yra 18 proc. Keraminiai blokai netgi sudrėkę išlaiko savo formą ir stiprumą. Temperatūrinės ir drėgminės deformacijos yra vienos mažiausių, lyginant su kitomis sienų statybai naudojamomis medžiagomis.
Labai svarbi keramikos gaminių savybė yra mažas vandens garų įgėrimas iš aplinkos oro ir nedidelis vandens judėjimas kapiliarais, nes gamybos proceso metu nesusidaro viena kryptimi orientuotų kapiliarų, kuriais vanduo galėtų judėti. Mūras pasižymi geromis difuzinėmis savybėmis, todėl apsaugo nuo pelėsių ir vandens kondensacijos viduje. Dėl šios savybės  plytų mūras, lyginant su kitomis statybinėmis medžiagomis, leidžia reguliuoti drėgmę patalpų viduje. Esant didelei drėgmei, ją lengviau praleidžia iš patalpos lauk, ir atvirkščiai, esant sausai patalpai, praleidžia garus į vidų. Nustatyta, kad drėgmė mūre svyruoja apie 1,5 proc.
Vidinėms nelaikančiosioms pertvaroms mūryti siūloma naudoti pertvarinius blokus. Gaminami sąramų blokai įvairaus storio sienai, jie taip pat gali būti taikomi vandentiekio, šildymo sistemos vamzdynams ir kitoms komunikacijoms tiesti.
Keraminiai perdangų blokai nepakeičiama medžiaga restauruojamuose pastatuose, kur visiškai nėra galimybių naudoti galingus kėlimo mechanizmus. Tokią perdangą galima pastatyti dalimis, neskubant.
Visos naudojamos žaliavos ir keraminiai blokai yra ištirti radiacijos saugos centre ir nustatyta, kad atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimams.
Mūriniame name iš "Kerapor" malonu gyventi visais metų laikais.

Sertifikatai