Statybinė medžiaga
akytasis betonas sukurtas pirmoje XX amžiaus pusėje. 1929 metais
Švedijoje pramoniniu būdu buvo pradėtas gaminti dujų betonas. Ši
medžiaga greitai užkariavo statybų rinką ir šiuo metu yra plačiai
naudojama.
Tokį platų
medžiagos pritaikymą gyvenamųjų namų statyboje lemia jos fizinės ir
mechaninės savybės:
>> nedidelis tankis (lengva medžiaga) ir pakankamas stipris;
>> geros termoizoliacinės savybės;
>> apsauga nuo triukšmo;
>> nedegi;
>> atsparumas šalčio poveikiui;
>> lengvai mechaniškai apdirbama;
>> gaminiai yra tikslių išmatavimų, todėl galima juos suklijuoti plonu
skiedinio sluoksniu ir didinti atitvarų šiluminę varžą;
>> akumuliuoja, sukaupia šilumą;
>> garantuoja pastovų ir švelnų mikroklimatą pastato viduje;
>> ekologiškai švari medžiaga.
Gaminiai iš akytojo
betono pasaulyje ir Lietuvoje žymimi raidėmis AAC.
Porito gaminiai iš akytojo betono
Porito
blokeliai
PORITO blokeliai gali būti naudojami laikančioms ir save laikančioms
lauko ir vidinėms
sienoms, pertvaroms mažaaukštėje gyvenamųjų namų statyboje arba kaip
karkasinių
konstrukcijų užpildomosios sienos. Apsaugojus nuo drėgmės, iš PORITO
elementų
galima statyti požemines pastato sienas.
Apie
Porito blokelius
plačiau.

Porito plokštės
PORITO plokštės naudojamos U-tipo elementų
paaukštinimui bei pertvarų elementams.
Apie Porito plokštes
plačiau.
Individualiems namams tinkamiausi
Gaminių stipris gniuždant priklauso nuo jų struktūros. Panagrinėkime
kiekvieno gaminio struktūrą atskirai. Medžiagos struktūra skirstytina į
makrostruktūrą, kuri nusako porų bei tuštumų formą, dydį, tarpporinių
sienelių pobūdį, ir į mikrostruktūrą, kuri apibūdina rišamosios
medžiagos naujadarų susidarymą, jų išsikristalizavimo laipsnį. Akytojo
betono makrostruktūrą sudaro poros - tuštumos, atskirtos viena nuo kitos
tarpporine sienele. Tarpporinių sienelių (pertvarėlių) kokybė nusako
medžiagos stiprį, o porų kiekis ir jų forma - tankį ir šilumos laidumą.
Akytojo betono pertvarėles sudaro malto smėlio dalelės, sujungtos
autoklavuose susidariusiais naujadarais - kalcio hidrosilikatais, kurie
sudaro medžiagos mikrostruktūrą. Kalcio hidrosilikatų kiekis ir jų
išsikristalizavimo laipsnis, pertvarėlių forma ir kokybė lemia medžiagos
stiprumą. Akytojo betono gamyboje, priklausomai nuo formavimo masės
aktyvumo, naujadarai (kalcio hidrosilikatai) sudaro iki 45 proc.
sukietintos silikatinės medžiagos masės. Akytojo betono blokelių tūrio
masė svyruoja nuo 400 iki 650 kg/m3. Akytojo betono blokeliai skirti
mažaaukščių individualių namų statybai, taip pat tinka kaip lengvas
užpildas daugiaaukščių karkasinių namų sienoms.
Į puslapio viršų
Geriausia, kai siena yra vienalytė
Gaminių struktūra ir
jų tankis nusako blokų matmenis, o tai savo ruožtu - atitvaros
konstrukciją. Geriausias konstrukcinis sprendimas - kai atitvara
sumūryta iš vienalytės medžiagos. Vienalytė medžiaga per visą sienos
storį yra tos pačios struktūros, pastovių fizinių savybių. Vienalytėje
sienoje vandens garai neturi kliūčių, kur galėtų kauptis ir
kondensuotis. Daugiasluoksnėje sienos konstrukcijoje, kur atitvarai
naudojamos kelios skirtingos medžiagos, perėjimo iš vienos medžiagos į
kitą zonoje gali kauptis ir kondensuotis vandens garai. Tokiu atveju
sienos mūrui džiovinti reikėtų įrengti ventiliuojamas atitvarų
konstrukcijas. Tarp minėtųjų gaminių vienalytė siena galima tik iš
akytojo betono blokelių. Taigi 440 mm storio sienos iš 450 kg/m3 tankio
akytojo betono blokelių šiluminė varža būtų 3,69 m2 K/W.
Į puslapio viršų
Matmenys tikslūs -statyba taupi
Labai svarbus veiksnys yra gaminių matmenų tikslumas, kuris priklauso
nuo gamybos technologijos. Blokelių galiniai paviršiai gali būti lygūs
ar su įlaidomis. Tai turi įtakos blokelių tarpusavio sujungimui. Jei
galiniai paviršiai yra su įlaidomis, jiems sujungti nereikės papildomai
klijų ar skiedinio. Tokiu būdu surakintos" blokelių vertikalios siūlės
būna be skiedinio, o tai savo ruožtu spartina statybos darbus, mažina
kaštus. Blokelių matmenų tikslumas pagal aukštį nusako, kokio pobūdžio
bus horizontali siūlė mūre. Esant matmenų tolerancijai ±1 mm, pakanka
1-3 mm storio klijų sluoksnio. Kitais atvejais reikalingas apie 10 mm
storio skiedinio sluoksnis. Kuo didesni blokelių pločio netikslumai, tuo
daugiau glaisto arba tinko reikės atliekant sienų apdailą. Galima
konstatuoti, kad šiuo atžvilgiu tiksliausi yra akytojo betono blokeliai.
Jų ilgio ir pločio matmenų paklaida siekia vos 1,5 mm, o aukščio- ±1 mm.
Blokelių galiniai paviršiai gali turėti įlaidas. Tai reiškia, kad sieną
galima mūryti naudojant klijus tik horizontaliai siūlei, o vertikalios
siūles gali būti be klijų - užtenka prispausti blokelius vieną prie
kito.
Į puslapio viršų
Akytbetonis - sveika medžiaga
Reikėtų atkreipti dėmesį į medžiagų radioaktyvumą. Visose statybinėse
medžiagose būna tam tikras kiekis radžio - 226Ra, torio - 232Th, kalio
-40K, cezio - 137Cs. Lietuvos higienos normos HN85-1998 skirsto
statybines medžiagas ir statybinius gaminius į 3 radionuklidų savitųjų
aktyvumų klases. Skirtingos paskirties objektams leistinas tam tikras
radioaktyvumo lygis. Remiantis rusų mokslininkų atliktais tyrimais bei
Rusijos norminiais aktais, pagal spinduliuojamą bekerelių (Bq)
spinduliuotę statybinės medžiagos suskirstytos į 4 radioaktyvumo klases.
Akytasis betonas ir silikatiniai gaminiai kartu su medžiu, gipsu
priskiriami 1-ajai klasei (žemo lygio), kurios savitasis aktyvumas
siekia mažiau kaip 54 Bq vienam kilogramui. O štai sunkusis betonas ir
keramzitbetonis priskiriami 2-ajai klasei (54-120 Bq/kg), molio plytos -
3-iajai klasei (120-153 Bq/kg). Medžiagos, kurių savitasis aktyvumas yra
didelis (153-370 Bq/kg), priskiriamos 4-ajai klasei. Tai keramzitas bei
keraminės plytelės. Akytojo betono blokeliai patalpoje palaiko sveiką,
optimalų mikroklimatą, sienoje sukaupia šilumą. Jei patalpoje padidėjusi
santykinė drėgmė, tokių blokelių siena lengvai sugeria vandens garus, o
drėgmei sumažėjus, savaime greitai išdžiūsta. Sienų iš akytojo betono
absorbcinis drėgnis siekia vos 4-6 proc., todėl jos būna šiltos". Dar
viena labai svarbi akytojo betono savybė - jokiomis sąlygomis jame
nesiveisia pelėsiai. Be to, akytasis betonas turi geras akustines
savybes, apsaugo nuo triukšmo, yra nedegus, gaminamas iš ekologiškai
švarių medžiagų. Būste, pastatytame iš akytojo betono blokelių, malonu
gyventi, todėl nenuostabu, kad šiuolaikiškos statybos neįsivaizduojamos
be akytojo betono gaminių.
Į puslapio viršų
Sertifikatai

Į puslapio viršų
Panaudojimas
|
Gaminių matmenys ir leistini nukrypimai. |
|
Blokeliai |
Ilgis mm |
Paklaida, mm |
Aukštis, mm |
Paklaida, mm |
Plotis, mm |
Paklaida, mm |
|
Sieniniai |
624 |
± 1,5 |
249 |
± 1,0 |
150; 175; 200; 240; 300; 365 |
± 1,5 |
|
Pertvaros elementai |
624 |
± 1,5 |
249 |
± 1,0 |
75; 100; 115 |
± 1,5 |
|
Plokštės |
624 |
± 1,5 |
249 |
± 1,0 |
50 |
± 1,5 |
|
Lovinio tipo |
624 |
± 1,5 |
249 |
± 1,0 |
150; 175; 200; 240; 300; 365 |
± 1,5 |
PORITO gaminių tankis svyruoja nuo 400 iki 600
kg/m3, stiprio gniuždant vidutinė vertė 1,8 - 4 MPa. Deklaruojama
atsparumo šalčiui markė F25 ir F35.
Rūsio sienoms naudojami 365 mm pločio blokeliai, kurių tankio klasė 600,
stiprio klasė 3,5 ir atsparumo šalčiui markė F 35.
Viensluoksnėms lauko sienoms naudojami sudvejinti 240 + 200 mm pločio,
400 tankio klasės PORITO blokeliai, kurių stiprio klasė 2, o atsparumo
šalčiui markė F 25 ir F 35. Naudojant 365 mm pločio blokelius negaunama
reikalaujama pagal STR 2.05.01:1999 šiluminė varža.
Daugiasluoksnės apšiltintos laikančiosios sienos statomos iš 240 ar 300
mm pločio, 500; 600 tankio klasės PORITO blokelių, kurių stiprio klasė
yra 2,5 ir 3.
Vidinėms sienoms naudojami 500,600 tankio klasės PORITO blokeliai, kurių
stiprio klasė yra 2,5 ir 3.
Karkasinių pastatų išorinės užpildomosios sienos statomos iš blokelių
priklausomai nuo konstrukcijos atlikimo. Jei užpildomoji siena yra
vienasluoksnė, tuomet naudojami 400 tankio klasės PORITO blokeliai,
kurių stiprio klasė yra 1,5, 2, sienos storis 440 mm, o atsparumo
šalčiui markė F 25 ir F 35. Jeigu užpildomoji siena yra daugiasluoksnė,
tuomet blokelių tankio klasė lieka ta pati 400, stiprio klasė taip pat
1,5 arba 2, blokelių storis 200; 240 mm. Reikalavimų dėl atsparumo
šalčiui nėra.
Pertvaros elementai gaminami iš 600 tankio klasės akytojo betono, kurio
stiprio klasė 3.
Ūkinių pastatų lauko sienoms naudojami 200,240,300 mm storio, 600 tankio
klasės PORITO blokeliai, kurių stiprio klasė 3 ir atsparumo šalčiui
markė F 25 ir F 35.
Lovinio tipo elementų ir 50 mm storio plokščių tankis, stiprumas ir
atsparumas šalčiui turi atitikti atitvaroms naudojamų elementų keliamus
reikalavimus.
Jei reikia, pjūklu ir kampine kreipiamąja PORITO elementai yra
apipjaustomi iki reikiamo dydžio ir formos.
Į puslapio viršų
Projektavimo ir statybos ypatumai
PORITO blokelių
panaudojimo pastatų konstrukcijose ypatumai
Projektuojant pastato atitvaras iš PORITO
blokelių su plonomis 1-3 mm storio siūlėmis, suklijuotomis specialiu
skiediniu, reikia laikytis šiuo metu Lietuvoje galiojančių statybos
normų STR 2.05.04:2003 (Apkrovos ir poveikiai) bei STR 2.05.09:2005
(Mūrinių konstrukcijų projektavimas) reikalavimų.
PORITO blokeliai gali būti naudojami laikančioms ir save laikančioms
lauko ir vidinėms sienoms, pertvaroms mažaaukštėje gyvenamųjų, namų
statyboje arba kaip karkasinių konstrukcijų užpildomosios sienos.
Apsaugojus nuo drėgmės, iš PORITO elementų galima statyti požemines
pastato sienas.
Naudojant U formos PORITO elementus, galima formuoti sąramas įvairaus
pločio angoms perdengti bei įrengti atraminį gelžbetoninį vainiką,
skirtą atremti gelžbetonines perdengimo plokštes.
Statant ilgas sienas iš PORITO blokelių, būtina kas 25 m įrengti
deformacines temperatūrines siūles, kurių plotis būtų ne mažiau kaip 20
mm ir jos tęstųsi per visą pastato konstrukciją nuo pamatų iki stogo.
Nuo drėgmės patekimo deformacinės siūlės turi būti apsaugotos
elastingais įdėklais arba plastiškuoju glaistu.
Nepriklausomai nuo reikšmių, gautų skaičiuojant pagal STR 2.05.09:2005
(Mūrinių konstrukcijų projektavimas) reikalavimų, sienų aukštis ir ilgis
neturi viršyti pateiktų 1,2,3 lentelėse dydžių.
1
lentelė. Pertvara, save laikanti siena (be angų)
|
Plotis, mm |
75 |
100 |
115 |
150 |
175 |
200 |
240 |
300 |
365 |
|
Ilgis, m |
7,37 |
9,9 |
10,7 |
13,2 |
14,4 |
15,4 |
15,8 |
19,8 |
24,1 |
|
Aukštis, m |
2,95 |
3,96 |
4,3 |
5,28 |
5,77 |
6,16 |
6.33 |
7,92 |
9,63 |
2
lentelė. Siena apkrauta perdangomis (be angų).
|
Plotis, mm |
150 |
175 |
200 |
240 |
300 |
365 |
|
ilgis, m |
8,25 |
9,63 |
11 |
13,2 |
16,5 |
20,1 |
|
Aukštis, m |
3,3 |
3,85 |
4,4 |
5,28 |
6,6 |
8,03 |
3
lentelė. Pertvara, save laikanti siena (su angomis).
|
Plotis, mm |
75 |
100 |
115 |
150 |
175 |
200 |
240 |
300 |
365 |
|
llgis*(L), m |
3,71 |
4,95 |
5,69 |
7,42 |
8,66 |
9,9 |
11,88 |
14,85 |
16,06 |
|
Aukštis* (H), m |
1,48 |
1,98 |
2,28 |
2,97 |
3,46 |
3,96 |
4,75 |
5,94 |
7,22 |
|
H+L, m |
4,46 |
5,94 |
6,83 |
8,91 |
10,39 |
11,88 |
14,25 |
17,82 |
21,68 |
*Pastaba:
jeigu H<L<2H
Armavimas
Įtempimų koncentracijų zonose rekomenduojama
mūro sieną armuoti. Siūloma siūlėje, angos apačioje ir viršuje, kloti du
6 mm storio armatūrinius strypus į išdrožtus griovelius, pripildytus
skiediniu. Už lango angos strypai iš kiekvienos pusės turi būti
pailginti po 0,5 m. Vietoje strypų galima naudoti 1,5 mm storio "Murfor"
tipo armatūrinę siją (Pav. 1).

Į puslapio viršų
Sąramos
Sąramos formuojamos virš angų sienoje iš
lovinio tipo U formos PORITO blokelių. Jų palaikymui suformuojami
klojiniai, kurie nuimami po 14 dienų nuo sąramos betonavimo. Sąramų
armatūrinis karkasas suvirinamas iš A-III, A-l klasės armatūros.
Betonuojama C20/25 klasės betonu. Kiekvienu konkrečiu atveju sąramos
armatūra priimama atlikus skaičiavimus.
Paskaičiuota sąramų armatūra pagal STR 2.05.05:2005 "Betoninių ir
gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas" pateikta 1 ir 2 lentelėje.
1 lentelė .
Nelaikančios sąramos armavimas
|
Sienų storis, mm |
Angos ilgis, cm |
Armatūros išdėstymo zona |
|
90 |
120 |
150 |
180 |
210 |
240 |
270 |
|
150 |
* |
* |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
Gniuždomojoje |
|
1 Ø 6AIII |
1 Ø 6AIII |
1 Ø 6AIII |
1 Ø 8AIII |
1 Ø 10AIII |
Tempiamojoje |
|
175 |
* |
* |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
Gniuždomojoje |
|
1 Ø 6AIII |
1 Ø 6AIII |
1 Ø 8AIII |
1 Ø 10AIII |
1 Ø 10AIII |
Tempiamojoje |
|
200 |
* |
* |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
Gniuždomojoje |
|
1 Ø 6AIII |
1 Ø 6AIII |
2 Ø 6AIII |
2 Ø 8AIII |
2 Ø 8AIII |
Tempiamojoje |
|
240 |
* |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
Gniuždomojoje |
|
1 Ø 6AIII |
1 Ø 6AIII |
2 Ø 6AIII |
2 Ø 6AIII |
2 Ø 8AIII |
2 Ø 8AIII |
Tempiamojoje |
|
300 |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
Gniuždomojoje |
|
2 Ø 6AIH |
2 Ø 6AIII |
2 Ø 6AIII |
2 Ø 6AIII |
2 Ø 8AIII |
2 Ø 8AIII |
2 Ø 10AIII |
Tempiamojoje |
2 lentelė.
Laikančios sąramos armavimas
|
Sienų storis, mm |
Angos ilgis, cm |
Armatūros išdėstymo zona |
|
90 |
120 |
150 |
180 |
210 |
240 |
|
200 |
1 Ø 6AI |
1 Ø 6AI |
1 Ø 10AI |
* |
* |
* |
Gniuždomojoje |
|
1 Ø 20AIII |
|
|
Tempiamojoje |
|
240 |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 8AI |
2 Ø 10AI |
2 Ø 16AI |
Gniuždomojoje |
|
2 Ø 14AIII |
2 Ø 16AIII |
2 Ø 18AIII |
Tempiamojoje |
|
300 |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 8AI |
2 Ø 14AI |
Gniuždomojoje |
|
2 Ø 14AIII |
2 Ø 16AIII |
2 Ø 20AIII |
Tempiamojoje |
|
365 |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 6AI |
2 Ø 10AIII |
Gniuždomojoje |
|
2 Ø 12AIII |
1 Ø 16AIII |
2 Ø 20AIII |
Tempiamojoje |
Armatūros išdėstymas
Išilginis pjūvis

Skersiniai pjūviai esant skirtingo pločio blokeliui


Armatūros išdėstymas sąramų karkasuose su termoizoliaciniu sluoksniu

Sienos iš PORITO blokelių gali būti su
užpildytomis vertikaliomis siūlėmis arba vertikalios siūlės neužpildomos
skiediniu. Kai blokelių šoniniai paviršiai turi įlaidą, statyti sieną galima su
neužpildytomis vertikaliomis siūlėmis, o juos klojant tik prispausti blokelius
vieną prie kito horizontalia kryptimi.
Vertikalių siūlių neužpildymas skiediniu
paspartina mūrijimo darbus, tačiau praktiškai neturi įtakos vertikaliai
apkrautos sienos ribiniam atsparumui, o nutinkavus sieną ir jos
termoizoliacinėms savybėms bei garso izoliavimui. Jeigu reikalaujama užpildyti
vertikalias siūles, pvz. rūsio sienose, blokelių su įlaida siūlės gali būti
užpildomos skiediniu. Kai blokelių galiniai paviršiai lygūs arba kai blokeliai
yra supjauti mažesnio ilgio bei statmenai arba įstrižai išdėstytų sienų sandūros
vietoje vertikalios siūlės visada užpildomos skiediniu.
Išorinės sienos gali būti statomos
viensluoksnės vien iš PORITO blokelių . Naudojami sudvejinti 200 ir 240 mm
pločio, 400 kg/m3 tankio ir 2,0 stiprio klasės PORITO blokeliai. Jų šoniniai
paviršiai turi įlaidą ir išėmą . Blokeliams keliami šalčio atsparumo
reikalavimai. Jie turi atitikti atsparumo šalčiui markę F25 arba F35. Esant
skaičiuotiniam šilumos laidumo koeficientui λds = 0,125 W/mK, atitvarų šilumos
perdavimo koeficientas siektų : U = 0.27 W/m2K arba sienos šiluminė varža būtų R
= 3.69 m2 K/W.
Išorinės sienos gali būti ir
daugiasluoksnės. Laikančioji siena yra statoma iš 240, 300 mm pločio, 500, 600
kg/m3 tankio, 2,5 arba 3 stiprio klasės PORITO blokelių. Jų šoniniai paviršiai
turi įlaidą ir išėmą. Sienos iš vidaus tinkuojamos, o iš lauko pusės šildomos
termoizoliacinėmis medžiagomis. Pagal naudojamų medžiagų storį bei šilumos
laidumo koeficientą, galima parinkti atitvarų šiluminę varžą. Naudojant sienų
šiltinimui EPS150 markės putų polistireno arba kietas mineralinės vatos plokštes
(vatos tankis 100 kg/m3 ir daugiau), sienų šilumos perdavimo koeficientas būtų :
U=0.2÷0.25 W/m2 K ir sienų šiluminė varža būtų R= 4.06÷4.9 m2 K/W.
|
Sienų
apšiltintų termoizoliacinėmis plokštėmis šiluminė varža
|
PORITO blokelių charakteristikos |
Sienų šiluminės varžos reikšmė R m*K/W,
esant termoizoliacijos storiui, cm |
|
p, kg/m3 |
Storis, cm |
λds, W/mK |
8 |
10 |
12 |
|
500 |
24 |
0,158 |
|
4,25 |
4,76 |
|
30 |
4,11 |
4,62 |
|
|
600 |
24 |
0,18 |
|
4,06 |
4,57 |
|
30 |
|
4,39 |
4,9 |
|
Į puslapio viršų
Atsparumas šalčiui
PORITO gaminių
atsparumas šalčiui charakterizuojamas pagal atsparumo šalčiui markes.
PORITO 400 600 tankio klasės gaminių atsparumo šalčiui markės gali būti
F25, F35.
Į puslapio viršų
Šilumos laidumas
Šilumos laidumas
charakterizuojamas šilumos laidumo koeficientu, kurį galima įvertinti
pagal jo sausąjį tankį. Sauso PORITO šilumos laidumo koeficientas λ10,
kai vidutinė bandinio temperatūra 10°C, priklauso nuo jo tankio.
PORITO šilumos laidumo koeficientas
|
Sausasis tankis ρ, kg/m3 |
Šilumos laidumo koeficientas λ10, W/m·K |
|
400 |
0,11 |
|
500 |
0,14 |
|
600 |
0,16 |
Į puslapio viršų
Stipris gniuždant
Stipris gniuždant
žymimas deklaruojant stiprio klasę. Produkcija atitinka vieną iš šių
stiprio klasių reikalavimų, kurie pateikti lentelėje.
PORITO stiprio klasės stipris, N/mm2
|
Stiprio kalsės |
2 |
2 |
3 |
3 |
4 |
|
Būdingasis stipris gniuždant |
2 |
2 |
3 |
3 |
4 |
|
Mažiausia stiprio gniuždant vertė |
1 |
2 |
2 |
3 |
3 |
|
Vidutinė stiprio gniuždant vertė |
2 |
2 |
3 |
3 |
4 |
Į puslapio viršų
|
Visa informacija pateikta remiantis gamintojų duomenimis.
|